2023 03/30—04/27 16:00—19:00

,,Kada einate miegoti? Turiu įtarimą, kad jums merkiant akis, manosios tik pradeda savo pamainą. Naktimis, bjauraus ir neišvengiamo ryto sąskaita, aš klajoju po vietas, kurias dauguma praeis tik išaušus.

Naktimis, kai miestą aplanko tyla, su ja ateina jausmas, kad likau vienas – atsiranda erdvės. Viduje ir išorėje. Šis itin ribotas tarpelis paroje – mano produktyvumo laikas. Jo metu būnu savimi, nieko neįpareigotas ieškau, stoju, grįžtu, laukiu ir vėl einu… kuriu, patiriu tylą, vienatvę, nerimą. Klajodamas mėnesienos nušviestais keliais ir slapstydamasis jos kuriamuose šešėliuose kartas nuo karto susitinku kadrą. Štai tokie susitikimai nugulė ant popieriaus ir tapo šia paroda.

Šioje parodoje lieku vienas ir analizuoju savo požiūrį į meninę fotografiją – nuo pirmos dienos viską darau sau, taip kaip man tinka ir patinka. Į savo darbus žiūriu labai kritiškai, bet kartu šventai tikiu, kad jie lyg muzika – jei vienoj scenoj neskamba, kitoj skambės. Jei tai ne rokas – gal tai bliuzas. O gal alternatyva, post-punkas, metalas? O gal džiazo atmaina? Galų gale jei tai nei vienas iš egzistuojančių – aš surasiu žodį, kuriame sutilps visa, ką jaučiu.’’ – Simas Martinonis.

Simas Martinonis – 24-erių montažo režisierius ir fotografas iš Vilniaus, klajojantis po miestus ir ieškantis savo santykio su juose egzistuojančiomis architektūrinėmis struktūromis ir erdvėmis. Šiuo metu, Simas yra surengęs aštuonias asmenines fotografijos parodas ir išleidęs du riboto tiražo foto albumus.

“When do you go to bed? I suspect that when you’re about to close your eyes, mine are just starting their shift. At night, at the expense of the ugly and inevitable morning, I wander through places that most people will pass only at dawn.

At night, when silence falls over the city, with it comes the feeling of being left alone – there is suddenly a lot more space. Inside and outside. During this very limited gap is my time of productivity. It is the time when I am myself, when I am not obliged to look for anything, when I stop, come back, wait and go again… when I create, when I experience silence, loneliness, anxiety. Wandering the moonlit roads and hiding in the shadows it creates, I occasionally meet a shot. These are the encounters that have appeared on paper and developed into this exhibition.

In this exhibition, I remain alone and analyse my approach to artistic photography – from day one, I have been doing things for myself, the way that suits and pleases me. I am very critical of my work, but at the same time I have a sacred belief that it is like music – if it doesn’t sound good in one scene, it will in another. If it’s not rock, maybe it’s blues. Or maybe alternative, post-punk, metal? Or maybe a form of jazz? After all, if it’s none of the above – I will find a word that will encompass everything I feel.” – Simas Martinonis.

Simas Martinonis is a 24-year-old editor and photographer from Vilnius, wandering around cities in search of his own relationship to the architectural structures and spaces that exist within them. Currently, Simas has held eight solo photography exhibitions and published two limited edition photo albums.